Giesmė einant į XII-ąją stotį:
Kelia į aukštį Viešpatį prikaltą,* už mus kaltuosius jį, visai nekaltą.
Tarp piktadarių stato ir palieka,* visi išjuokia.
28 Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“
29 Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų.
30 Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.
31 Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti.
32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti.
33 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų,
34 tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
Jn 19
12-oji stotis. Viešpats Jėzus miršta ant kryžiaus
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį
Pagaliau atėjo Jėzaus Valanda…
Žmogaus neapykanta pasiekė savo viršūnę: jis nukryžiavo Dievo Sūnų!
Bet tuo pačiu savo viršūnę pasiekė ir Dievo-Žmogaus Meilė: “Nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti”.
Ir mes kiekvienas buvome tą valandą čia, Golgotos viršūnėje. Mes buvome neapykantos pusėje, nes su kiekviena savo nuodėme padidinome Jėzaus kančią. Dabar, būdami čia, kur Jėzus mirė, galime apsispręsti pereiti į Meilės pusę: atsisakyti nuodėmių, būti tais, kurie lieja paguodos balzamą į sužeistas širdis, ir tikėtis kartu su besigailinčiu piktadariu išgirsti beveik neįtikėtinus Jėzaus žodžius: “Dar šiandien su manimi būsi Rojuje”…
Viešpatie, leisk, kad mano mirties valanda būtų laukimas džiaugsmingo susitikimo su Tavimi.
Bet tam reikia, kad mano gyvenimas būtų panaus į Tavo Sūnaus gyvenimą…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie! Pasigailėk mūsų.
