Giesmė einant į II-ąją stotį:
Imi Tu kryžių, o mes nuo jo bėgam: * ne Dievo valią – smagumus pamėgom.
Mokyk mus, Jėzau, lengvesnį už Tavo * nešt kryžių savo.

14 Buvo Velykų išvakarės, apie šeštą valandą. Jis tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“
15 Tie ėmė šaukti: „Šalin, šalin! Ant kryžiaus jį!“ Pilotas paklausė: „Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių“.
16 Tuomet Pilotas atidavė jiems jį nukryžiuoti. Taigi jie pasiėmė Jėzų ir išsivedė.
17 Nešdamas savo kryžių, jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, hebrajiškai Golgotą.

Jn 19

II-oji stotis. Viešpats Jėzus Paima Nešti Kryžių

Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį

Jėzus su džiaugsmu pasitinka ir apkabina jam uždedamą kryžių. Šią akimirką Jis mato tave ir mane…
Mato mūsų nesėkmes, puolimus, nuodėmes, kančias, bejėgiškumą, netgi “beviltiškumą”…
Jo akyse sušvinta iš Jo Širdies trykštančios meilės šviesa. Jis ima kryžių už tave ir už mane, nes myli mus. Jis ima kryžių, kad ir mes turėtume drąsos imtis savo pareigų, savo kasdienybės kryžių, kad Jo meilės pavyzdys sustiprintų mus, kai atrodys, jog mūsų kryžius per sunkus, kai norėsim jį mesti ir pabėgti.
Viešpatie, leisk man suprasti, kad mano kryžius yra neišvengiamas ir kad Tu visada ateini padėti man jį nešti, nes Tu mane myli. Mokyk mane palengvinti naštas kitiems ir tuo parodyti savo meilę Tau.

Pasigailėk mūsų, Viešpatie! Pasigailėk mūsų.