Pagrindinės maldos

>Pagrindinės maldos
Pagrindinės maldos2017-02-02T14:09:59+00:00

Kryžiaus ženklas

Maldos pradžioje atliekame kryžiaus ženklą:

VARDAN DIEVO – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Apaštalų tikėjimo išpažinimas

TIKIU Į DIEVĄ TĖVĄ visagalį,
dangaus ir žemės Sutvėrėją;

ir į Jėzų Kristų,
vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
(nusilenkiame)
kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,
gimė iš Mergelės Marijos,
(atsitiesiame)
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių;
įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.

Tikiu į Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią,
šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą,
kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą.

Amen.

Apaštalų tikėjimo išpažinimas, Apaštalų simbolis (lot. Symbolum Apostolorum) – seniausias krikščionių tikėjimo išpažinimo tekstas. Privaloma visiems tikintiesiems tikėjimo formulė.

„Tikiu Dievą“: tai pirmasis ir pagrindinis tikėjimo išpažinimo teiginys. Visas Simbolis kalba apie Dievą, o apie žmogų ir pasaulį – tik santykyje su Dievu. Visi Credo straipsniai priklauso nuo pirmojo, kaip kad visi [Dekalogo] įsakymai aiškina pirmąjį. Kiti straipsniai mums padeda geriau pažinti Dievą tokį, kokį Jis tolydžio save apreiškė žmonėms. „Tikintieji pirmiausia išpažįsta, kad tiki Dievą.“

Katalikų Bažnyčios katekizmas, 199

Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas

TIKIU Į VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą,
dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.

Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų,
vienatinį Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu.

Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
(nusilenkiame)
Šventosios Dvasios veikimu
priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.
(atsitiesiame)
Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus,
nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta,
trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.

Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją,
kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą,
kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią.
Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo
ir būsimo amžinojo gyvenimo.
Amen.

Apaštalų tikėjimo išpažinimas sudarytas III a. kaip apaštalų skelbiamo mokslo pagrindas. Nepakitęs vartojamas Vakarų bažnyčioje per krikšto apeigas. 325 m. papildytas Nikėjos I susirinkime (vadinamas Nikėjos simboliu) skelbia amžiną Sūnaus, Jėzaus Kristaus, dievystę.
381 m. Konstantinopolio I susirinkime dar papildytas formulėmis, pabrėžiančiomis Šv. Dvasios dievystę (vadinamas Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimu), yra bendras visoms Rytų ir Vakarų bažnyčioms per Eucharistijos šventimą, krikštą.

Viešpaties malda „Tėve mūsų..“

TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.

Amen.

Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius“.

Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite: ‘Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė. Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame visiems savo skolininkams, ir nevesk mūsų į pagundą’“

LK 11, 1–4

Angelo pasveikinimas „Sveika, Marija“

SVEIKA, MARIJA, malonės pilnoji!
Viešpats su Tavimi.
Tu pagirta tarp moterų,
ir pagirtas Tavo Sūnus Jėzus.

Šventoji Marija, Dievo motina,
melski už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą.

Amen.

Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė:
„Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“
Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo

LK 1, 26-33

Dievo pagarbinimas

GARBĖ DIEVUI – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados,

ir per amžius.

Amen.

„Sveika, Karaliene“ (Salve, Regina)

SVEIKA, KARALIENE, gailestingoji Motina,
mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika!
Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai,
Tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje.
Todėl Tu, mūsų Užtarėja, savo gailestingas akis į mus atkreipki
ir Jėzų, garbingą mylimąjį Sūnų, mums po šios tremties parodyk.
O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija!

Malda už mirusiuosius

Amžinąjį atilsį duok mirusiems (-iam, -iai), Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems (jam, jai) tešviečia.

Amžinąjį atilsį duok mirusiems (-iam, -iai), Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems (jam, jai) tešviečia.

Amžinąjį atilsį duok mirusiems (-iam, -iai), Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems (jam, jai) tešviečia.

Tegul ilsisi ramybėje. Amen.